UAB "Maltosa", prieš tai - AB „Švenčionėlių grūdai" istorija prasideda 1945 m., kai Švenčionėliuose buvo įkurtas grūdų supirkimo punktas. Pastačius kombinuotųjų pašarų gamybos cechą (1964m.), pagrindinė įmonės veiklos kryptis nuo 1965m. tapo kombinuotųjų pašarų gamyba.
Patogi geografinė padėtis (įmonė įsikūrusi šalia stambios Vilnius-Daugpilis geležinkelio magistralės bei Utena-Švenčionys plento) sąlygojo tolimesnį įmonės plėtimąsi. 1966, 1970 bei 1971 metais pastačius tris 30 tūkst. tonų bendros talpos elevatoriaus blokus, įmonė ne tik sandėliavo pašarų gamybai būtinas žaliavas, bet taip pat papildomai supirkdavo rugius bei salyklinius miežius, saugojo dalį valstybės rezervui skirtų maistinių grūdų. Bendrovei priklausiusiuose Švenčionėlių, Utenos bei Dūkšto grūdų priėmimo punktuose buvo superkama, paruošiama ir patiekiama malūnams apie 14 tūkst. tonų rugių ir 2 tūkst. tonų salyklinių miežių.
Įmonė supirkdavo ir realizuodavo savo produkciją Švenčionių, Ignalinos, Utenos, Molėtų, Zarasų, Rokiškio, Vilniaus ir Širvintų rajonuose, kuriuose turėjo pastovius ir ilgalaikius ryšius ir su grūdų augintojais, ir su gamintos produkcijos vartotojais.
Jei tarybiniu laikotarpiu įmonė neturėjo realizacijos problemų, jos pagamintą produkciją noriai pirko paukštynai, žuvininkystės ūkiai, kolūkiai ir pan., tai atkūrus nepriklausomybę, parduoti pagrindinę įmonės produkciją - kombinuotuosius pašarus, darėsi vis sunkiau, sparčiai mažėjo pajamos. Nors įmonė ir stengėsi ieškoti išeičių - įrengė kombinuotųjų pašarų fasavimo į maišus liniją, malūną, kepyklą, parduotuvę, tačiau 1999 metais įmonė buvo uždaryta ir apie 150 darbuotojų liko be darbo.
Nuo 2001 metų birželio mėnesio AB „Švenčionėlių grūdai" priklausė naujam savininkui UAB „Šiaurės vilkas", kuris per valstybės turto fondą stengėsi atgaivinti likusį įmonės turtą ir bendrovės veiklą. 2001 m. gruodžio mėnesį buvo įsteigta uždaroji akcinė bendrovė „Maltosa". 2002 metais buvo parengtas verslo planas „Grūdų perdirbimo įmonės perorientavimas salyklo gamybai" ir pradėtas įmonės modernizavimas. Buvo organizuotas konkursas projekto parengimui. Laimėjusi konkursą čekų firma „Euromopos" parengė salyklo gamybos technologinį projektą, o Lietuvos Statybų projektavimo institutas - statybinės dalies projektą. Statybos genrangovas - UAB „Ortitas" darbus pradėjo 2003 m. kovo mėnesį ir juos baigė 2005 metų kovą. Šiame objekte darbus taip pat vykdė UAB „Visagino statybos konsorciumas", UAB „Eldermonta", UAB „Vilmeta", UAB „Gerbūsta" bei kiti subrangovai.
Vykdant darbus buvo rekonstruotas kombinuotųjų pašarų gamybos korpusas, kuriame įrengta grūdų mirkymo, daigų atskyrimo technologijos bei pagrindinis įmonės valdymo pultas. Pastatyti du nauji gamybiniai korpusai - salyklo daigykla ir džiovykla, taip pat suskystintų dujų saugykla, nuotekų rezervuaras, modernizuoti ir naujai sumontuoti inžineriniai tinklai.
Visa įmonė yra pilnai automatizuota ir valdoma operatorių iš centrinio pulto. Esama programa kontroliuoja visų technologinių linijų darbą ir užtikrina gerą produkcijos kokybę. Produkcijos kokybės kontrolės užtikrinimui buvo rekonstruota ir sukomplektuota įmonės laboratorija. Joje be šiuolaikinių kokybės analizės prietaisų sumontuota ir mikrosalyklinė, kuri leidžia analizuoti ir programuoti būsimą technologinį procesą ir sudaro galimybę gaminti aukštos kokybės produkciją iš skirtingų veislių salyklinių miežių.
Aukštos kokybės salyklo gamybos pagrindas - reikiamos kokybės salykliniai miežiai. Pagrindiniai šių miežių tiekėjai - UAB „Šiaurės vilkas" ir UAB „Joniškio agrochemija". Užsakovams salyklas pristatomas geležinkeliu arba specializuotomis automašinomis.
Didelę įtaką produkcijos prekybai turi vanduo. Anksčiau Švenčionėliuose vandens kokybė netenkino ne tik mūsų, bet ir viso miestelio gyventojų. Švenčionių rajono mero bei UAB „Vilniaus vandenys" pastangų dėka Švenčionėliuose buvo pastatyta vandenvalos stotis ir dabar vandens kokybė nekelia jokių problemų.
2008 metais pastatytas karamelinio salyklo gamybos cechas, pradėta miežinio karamelinio salyklo gamyba.
Juo tuojau pat susidomėjo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Danijos aludariai.
2009 metų sausio mėnesį pradėta kvietinio salyklo gamyba. Šis salyklas naudojamas kvietinio "baltojo" alaus gamybai.
2009 metų kovo mėnesį pradedama ruginio salyklo gamyba. Jis naudojamas duonos ir konditerijos pramonėje.